2014 m. gegužės 20 d.

Mokykla. Būtasis laikas. Mokytojo užrašai.

  Eilinį kartą plavinėdamas po interneto platybes lyg netyčiom užmyniau ant mokyklos foto


     Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija. Taip, mokykla. Vieta, kur praleista keturiolika metų. Dvylika metų mokinio kailyje, pora kaip mokytojo... Mokykla. Tuomet vadinta tiesiog Kaltinėnų vidurine, pradėjus dirbti jau Aleksandro Stulginskio vidurine. Žiūriu ir stebiu, stebiuosi, kaip viskas pasikeitė...Viskas lyg ir pažįstama, bet kartu ir jau nebe... Keičiasi laikmetis, keičiasi žmonės... viskas juda. Kas buvo vakar to šiandien nebėra. Taip ir su mokyklinėmis dienomis, kurias prisimenu kaip per rūką. Atrodo ne seniai užvėriau mokyklos duris kaip abiturientas, o jau aštuoniolika metų prikapsėjo. Paskutiniais metais žinojau, kad tapsiu mokytoju. Kad dirbsiu savo lankytoje mokykloje - nebuvo minčių... Po paskutinės pedagoginės praktikos susiklosčius aplinkybėms teko pedagoginį kelią pradėti būtent nuo čia. Porą metelių praleista. Po to pakilo sparnai ieškotis skalsesnės duonos tolėliau... Per tą laiką mokykla kito - iš vidurinės virto gimnazija. Tiek išore tiek vidumi tapo kita. Nuolatos mažėjantis mokytojų senbuvių skaičius, augančios naujos kartos keičia mokyklos veidą. Lieka tik kai kurie sentimentalūs fragmentai... Mokyklos, tos, kurios nebėra, kuri buvo tada. Tokia ji ko gero ir liks. Vaikštant po atnaujintus koridorius ir vietas, kur praleista aibė ir sunkių ir linksmų valandų, neapleidžia mintis, kad visa jau buvo, ir negrįžtamai. Neliko to, neliko ano, pasikeitė viena, kita... Nieko atpažįstamo, savo, artimo...Tokia ji, mokykla iš praeities... ir iš atminties... Nes tik atmintyje liko tas kas BUVO. BUVAU ir AŠ ten...
    Buvau mokyklos dalis. Dalis standartų, šablonų, taisyklių. Jomis persigėręs, pasidavęs jų valdžiai... Nebuvau blogas mokinys - buvau ko gero stropus, pareigingas, gal kiek kaltukas (nesuprantamus ar nemėgstamus dalykus stengdavausi mechaniškai išmokti - iškalti, pvz., tai fizika, chemija, aišku, matematika), žodžiu toks vidutiniokas prie geresnių. Bijojau nesėkmių ir bausmių už neatliktas užduotis... Baimė - nemenkas varomasis veiksnys. Pateisinti kitų (tėvų, mokytojų) lūkesčius iš tavęs, susitvarkyti su kalnu informacijos... Visa mokymo ir mokymosi sistema, dabar galvoju buvo tokia sustingusi, tokia nejudri, tokia šabloninė ir mechaniška - sakykim žinių užpylimo gamykla... Mokiausi mokytis savarankiškai... atsiremdamas į bendrą sistemos chaosą ir per daugelį metų nustatytas taisykles...

Truputis vaizdų iš šiandieninės mokyklos... (senosios, gaila, atvaizdų neturiu - laikas kai mokiausi toks,  kai fotokamera ar mobilusis su visomis šiandienos technologijomis dar buvo kažkas toookio)





(bus gal kada daugiau...)


Komentarų nėra: