2013 m. liepos 27 d.

Alkoholiniai gėrimai - gyvenimo mėšlas...

     Ilgai rengiausi ir galų gale išsprūdo rašinys apie "šnapsą".  Ateityje manau, mano tvėrėjiškame bloge atsiras ir daugiau asmeninių pamąstymų įvairiomis panašiomis temomis...
     Šildantis iš vidaus, skaidrus, ar kitos splavos skystimėlis, įvairiausiais užburiančiais ir daug žadančiais pavadinimais ir dar įvairennėmis pakuotėmis ir pateikimu, skatina viena - apgaulę. Realiojo pasaulio iškeitimą į apsvaigusį pasaulį. Pats savaime, nebūdamas blogas daiktas (vaistų pramonė neįsivaizduojama be spirito kai kurių gydomųjų preaparatų sudėtyje; visiems gerai žinomos fizikinės spirito savybės ir jų panaudojimo galimybės pramonėje), patekęs į nenuovokaus (ar turinčio piktavališkų ketinimų) asmens rankas alkoholis tampa pražūtinga priemone.
     Pirmą kartą alkoholinių gėrimų paragavau dar mažas vaikas. Tai buvo greičiausiai alus. Tėvas dažnai vartodavo, tai nutaikęs progą ir vedamas smalsumo paragaudavau. Skonis nekoks. Ne koks limonadas. Neskanu. Per didesnius balius šeimoje, kuomet suaugusieji jau gerokai "apkaušdavo" ir eidavo šokti ar parūkyti - vaikai eidavom tikrint "čierkų". Būdavo labai juokinga ragaujant įvairiaspalvius ir skirtingo skonio gėralus vaidinti tai ką puikiai matėm - apspangusius tėvus, dėdes ir tetas... Bet buvo neskanu... 
    Kartą svečiuose pas gimines, kol suaugę linksminosi prie stalo, mano vyresnis pusbrolis kažin kaip sugebėjo nukniaukti visą butelį kažkokio (kaip dabar pamenu ko gero sauso) vyno. Na ir prisiragavom nemačiom... Mums gal po kokius šešis, aštuonis metus buvo... Išvažiuodamas smarkiai vėmiau... Apskritai vėmimas procesas nemalonus ir pageidaujamas kuo rečiau... Kas čia tokio įspūdingo ir linksmo? Nebent garsas ir vaizdelis stebėtojams... O organizmas valėsi nuo nuodo, nepriimtino sau, nereikalingo ir visiškai  nenaudingo... 
    Po to sekė tolesni  išbandymai alkoholiniais gėrimais mokykliniais metais. Žiburėliai, gimtadieniai... neapsieidavo be alkoholinių gėrimų. Esu kartą net ėjęs jų parnešt iš parduotuvės. O buvau gal šešiolikos... Pardavėja buvo pažįstama tetulė (buvo labai gėda pirkti tą kart). Tada nebūdavo problemų gauti to daikto. Bet dalyvauti vartojime, kad ir tekdavo nebūdavo malonu. Neskanu! Atrodė ko gero nevyriškai, nesolidžiai, bet po galais kur tas solidumas, kai po to darosi silpna, euforija trunka tik pradžioje, vėliau prasideda kvailystės... Gudraudavau, išlaistydavau, laikydavau burnoje ir po to nemačiom "pasiplovęs" nuo stalo išspjaudavau... Tikras balaganas...
     Ne kartą su broliu esame vilkę užbaliavojusį tėtuką iš svečių. Juokingai atrodydavo pati mūsų eisena - mama, sesuo ir mes su bratka - velkantys tėvą, dažnai atbulom (spyriodavosi, padauža:)) už pažastų. Pačiam nesinorėjo matyti savęs kada nors tokioje (to vedamojo už pažastų) situacijoje. Nors tėvai ir vartojo alkoholį, mūsų labai ir neskatino to daryti ir vėliau dar gerokai "išrašydavo" velnių, jei pasitaikydavo grėsmė "padraugaut" su alkoholiu. Nors kiek vėliau, jau būnant pilnamečiu, pasiūlydavo taurelę prie stalo su svečiais... Dažniausiai jausdavausi nepatogiai ir išsisukinėdavau nuo tokio "malonumo" ir "tradicijų". 
     Dažniau stebėdavau tą "kultūringo vartojimo" procesą arba jo padarinius. Pamenu kaip po vienų šokių miestelyje, eidamas jau namo, radau pakelėje besivartant "gatavą" savo klasiokę. "Trūkusią" visiškai. Vos liežuvį apvertė... O apie savarankišką ėjimą nė kalbos jau nebegalėjo būti... Netilpo galvoj, kaip mergina gali taip "prisiliuobti"... Krito jos reitingai tada mano akyse... (iki šiol prisimenu sutikęs). Po to kai šiaip ne taip su draugu ją parvilkom namo, ji sekantį kartą susitikus, mums pastatė butelį šampano... Va tep vat... Ir aišku primygtinai prašė išgerti. Na išgėriau kartu. Gauta dozė suteikė kvailumo ir bejėgiškumo įspūdį. Po to sekė baisus nuovargis... Kaip vienoje savo miniatiūrų rašė mano gerbiamas, buvęs piešimo dėstytojas P. Rakštikas: "Duodamas skrandžiui alaus (suprask, alkoholio; o aš daviau šampano) - kvailinu galvą..."
     Studijų metais, studentiškame pasaulyje pragyvenau taip pat išsisukinėdamas. Jei tekdavo gerti rinkdavausi silpniausius galimus gėralus - alų, vyną (nors vėliau išsiaiškinau, kad tai nieko nekeičia, organizmą apnuodiji dar labiau ne degtine ar brendžiu)... Kažkaip su kompanija pasisekdavo - nebūdavo įkyrūs (o gal buvo savanaudžiai - negerk - mums daugiau liks :)). Dar ko gero pasisekė, kad gyvenau ne bendrabutyje - ten apsilankydavau, kai turėdavau reikalų, bet turėdavau kur grįžti ir ramiai sau būti, mokytis ir gyventi. 
      Visada į viską žiūrėdavau lyg iš šalies. Atrodo buvom ruošiami dailininkai, kūrėjai, kurie stereotipiškai visuomenės akimis, dažniausiai draugavo su "velnio lašais". Parodų atidarymuose prisiragaudavom vyno, vakarėliuose irgi vynas, alus... lyg ir nieko, visi taip daro, bet tas jausmas, kai išgeri ir atitrūksti nuo tvirto sąmoningo aplinkos pojūčio, man  visada buvo nemielas. Žiauriai nepatogiai jausdavausi. Kažko bijodavau... Gal kad nieko neprisiminsiu kitą dieną, gal pykinimo po per didelių kiekių... Gal dėl to , kad ne visada mokėjau (negalėjau) pasakyti ne, stop, nenoriu... Gal... Dabar jau nebesvarbu. Negerai jaučiaus ir taškas. 
       Bėgant laikui, kažkaip susiėmiau ir tų susidūrimų su alkoholiniais "smegenų tripikliais" (kaip juos pavadino kažkas internete) retėjo... O gal manyje tokia genų kombinacija, užprogramuota evoliucijos, kad galiu atsispirti pagundai beprasmiškai svaigintis... Taip, man tai atrodo beprasmiška. Laikinas girtumas, kvailybė... Negaliu pakelti didesnių kiekių, nors esu pats nemenko kūno sudėjimo, bet matyt neturiu pakankamos "praktikos". Geriu, būdavo, kai sakiau, ir jaučiuosi kažkodėl sau kaltas. Kaltas dėl mėšlo, pilamo į organizmą... Ta jausena persekiodavo kiekviename žmonių sambūryje, kur būdavo geriami alkoholiniai gėrimai. Sugebėjimas susilaikyti nuo alkoholio vartojimo ilgainiui virto nuostata, neleidžiančia blaškytis ir lengvabūdiškai keisti savo principų alkoholio vartojimo atžvilgiu. Taip tapau  "sausu" alkoholio nedraugu. Ir nė kiek nesigailiu, kad neleidžiu sau "mėgautis" alkoholio teikiamais "malonumais". Moku švęsti ir be to. Paskaitinėju viešų buvusių alkoholikų išpažinčių spaudoje, internete (gerai kala mano kraštietis Petras Dargis savo tinklapyje http://petrasdargis.lt), matau kas dieną nusigėrusius savo miesto žmones (ir apskritai žmones; "juotūbėje" galima valandomis stebėti girtuoklių nuotykius po alkoholio vartojimo) ir visa tai byloja tą patį - alkoholinių gėrimų vartojimas - pavojingas, betikslis ir beprasmis savo laiko švaistymas. Negebėjimas natūraliai atsipalaiduoti. Neturėjimas tvirtos nuostatos sau ir dėl savęs. Gaila ir pasibjaurėtina...
      Patinka aiškiai jausti, suvokti, išgyventi bendravimo džiaugsmą, ne užpilant ir skatinant jį tokia "pagalbine priemone" kaip alkoholis ir jo gėrimai
     Kuriant, išgirtas ir aprašytas euforiją keliantis svaigulys taipogi nėra priimtinas.
Prisimenu, kad negaliu nieko doro padaryti, kai esu neblaivus - tokia būsena kamuodavo kai dar šiek tiek vartodavau alutį ar vyną. Kur gi tas patosas, tas įkvėpimas?.. Aš noriu miego ir sysiuko, o ne kurti! Vieni anekdotai ir nukvakusių nuo šnapso senių pezalai, su ta teigiama alkoholio įtaka kūrėjui. Geri prigeri - apsivemi, išmiegi, apsimyži ir viskas...
    Atrodo kiekvienam kuris vartoja C du H penki OH , kad jis bet kada gali tiksliai kontroliuoti save vartojant alkoholį. Bet juk ne kartą jau yra įrodyta, kad yra viskas ne taip. Gal kai kurie žmonės perneša daugiau ir lengviau alkoholio poveikį... bet viskas vistiek veda į pilkosios smegenų masės degeneraciją...
     Įdomu kiek alkoholinius gėrimus  didesniais ar mažesniais kiekiais vartojančių žmonių vadina save alkoholikais? O kodėl turėtų kyla klausimas? Ogi todėl kad bet koks bet kokio alkoholio kiekio vartojimas jau yra alkoholizmo apraiška asmenybėje. Berods yra skiriamos 3 alkoholizmo stadijos: 1 pati lengviausia - kai geriama nors nenorima (bet reikia, baliukas, talka, šventės, sukaktuvės, romantiška vakarienė ir t. t.), 2  sunkesnė - geriama nes taip reikia ir jau darosi malonu, 3 pati sunkiausia - geriama nes kitaip nebegalima, ir neįsivaizduojama kad galima kitaip... Kuriai stadijai save priskiriate? Nesvarbu kuriai - jūs jau alkoholikas. Na ir kas, kad pradedantis. Progresas ateina nejaučiant to... Anksčiau ar vėliau veikiausiai pateksite ir į 2 ir 3 stadijas, ir vistiek neigsite, kad jūs alkoholikas... Faktas tas, kad be alkoholio nebegalima apsieiti gyvenime.  Pakliuvęs į alkoholio rinkodaros specialistų spąstus... Už savo pinigus savo noru... Tai vat koks klastūnynas... O dar yra tokia kultūringo gėrimo teorija, sukurta kadaise lyg Rusijoje, siekiant padidinti alkoholio mafijos gaunamą pelną iš žmonių, nesugebančių suvokti, kad jie patys už pinigus žudo save, savo sveiktą, savo ateitį... Bet apie tai kiek toliau.
    Nepakenčiu alkoholinių gėrimų reklamos. Kokio velnio ją išvis rodyti ir remti?! Po to garsiai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose "diskutuojama" apie nusigėrusią tautą, statistai piešia diagramas apie lietuvių prasigėrimą Europos kontekste... Vienam lietuviui tenka tiek ir tiek litrų grybo alkoholio per metus... Kas čia per šūduva? Statsitika, tarnaujanti neaišku kam...  O reklama vistiek skatina vartoti ir pasitikti šventes su svaiginačiais skysčiais.  Kultūringai. Gražiai. Tvarkingai. Nusigerti, nesuprantant to. Laikant tai norma ir tradicija (o gal įpročiu?). Alkoholinių gėrimų gamintojams to ir reikia. Dabar net leista prekiauti ilgiau alkoholiniais gėrimais. Su aukščiausios valdžiukės palaiminimu... Nesvarbu, kad stengiamasi, kad svaigalai nepatektų į rankas nepilnamečiams asmenims (tie kaip ir aš kadais savo laiku, ras būdų kaip susipažint ir ar toliaus tęsti draugystę su alkoholiu), bet vartojimas suaugusiųjų tarpe nemažinamas ir neskatinama susimąstyti apie žmogaus organizmui kapitalistų brukamą šlamštą. Iš vis visuomenėje vyrauja tokia nuomonė, esi nepilnametis - gerti tau negalima - negerai, nesveika, alkoholiniai gėrimai - nuodas! O šast sulauki pilnametystės - kaip nuo grandinės nutrūkęs - pilk kiek įmanoma ir sugebi. Taip galima, taip jau nieko tokio, nuodai tampa pokalbio palaikymo priemone, raminamaisiais, šventės, susiėjimo akcentu... Liūdna... 
     Dėl ko alkoholinių gėrimų, alaus viryklos savininkai gamina savo prekę? Dėl to kad atsipalaiduotų žmogeliai? Bendrautų? Tobulėtų dvasiškai? Turiningai leistų laisvalaikį ar sukurtų ką nors doro valstybei? Dėl to kad prislopinę savo prigimtinius homo sapiens gebėjimus išleistų kuo daugiau savo niekingos algos, savanoriškai naikindami savo organizmus... ir sukrautų eilinį milijoną jų šeimų bankeliuose... Taptų aklais vergais, turinčiais priklausomybę "brudui" (kad ir kokioje gražioje pakuotėje būtų pateikiamas ir liaupsinamas)... Valdžia sako alkoholinių gėrimų pardavimai atneša į valstybės biudžetą daug pinigų. O kiek jų išleidžiama iš to paties biudžeto su alkoholinių gėrimų vartojimu: avarijomis, nelaimingais atsitikimais (ir su tuo susijusiais gelbėjimo, gydymo, reabilitacijos reikalais), nusikaltimais? Pasirodo gerokai daugiau nei gauna įplaukų...
Užpildami dvasiai "lempas"...
     Jau kiek anksčiau kalbėjau apie alkoholizmą ir jo stadijas. Dabar apie kitą to pusę.  Jei jau be to nebeįmanoma arba tai nelaikoma blogiu ir problema - tai jau kaip ir alkoholine narkomanija pakvimpa. Kultūringas gėrimas - nieko blogo, išgėrei ir visada gali sustoti. Tai tik iliuzija, kiek vieno stabdžiai skirtingi ir supratimas kada jau kada dar ne - taip pat. "Kultūra" ir yra pavojus - viskas legalu, viskas kontroliuojama. Legalus narkotikas - alkoholiniai gėrimai. Ir "kultūringas". Tai gal ir kitus narkotikus reiktų legalizuoti - juk kultūringai vartojant neturėtų nieko blogo nutikti - kultūringai susileidai dozę, kultūringai pauostei miltukų, kultūringai surūkei žolytės... Bet ne tai narkotikai! Baisu! Čia ir klasta aiškėja. Po to ir prarandamas budrumas, saiko jausmas, viskas ateina lyg nejučia, pamažu... Kai kam tai būna lemtingas nuosprendis... Ir čia ne juokai. Alkoholiniai narkomanai vis plinta ir plinta, patys to nesuprasdami, kad yra savo žalingo įpročio aukos... Dažnai žalodamos savo ir savo artimųjų likimus, gyvenimus... 
    Galiu gerti galiu ir negerti... Toks tipinis pasakymas kultūringai vartojančio ar jau alkoholiko. Bet negerdamas jis kažkaip ne natūraliai jaučiasi - lyg ko tai atsisakytų, netektų dalies savo gyvenimo, kankina save galvodamas apie tai kiekvieną kartą... O tai jau negerai.  Daug tokių kankinių tampa beviltiškais alkoholikais, kuriems jau nebesvarbu, ką mano kiti, kaip jie atrodo, kada ir ką geria... O valstybė su jos atsakingomis institucijomis, palaikydamos "kultūringo alkoholinių gėrimų vartojimo" tendenciją skelbiasi kovojančios su alkoholizmu, - tam steigiasi klubai įvairūs, asosiacijos, draugijos, kovojančios prieš alkoholizmą ir jo plitimą... O gi kovoti reikia ne su pasekme o su priežastimi, kas pripažinta ir veikia daugumoje mūsų gyvenimo sferų ir aplinkybių... Ne alkoholikus reikia gydyti ar bausti, drausminti, bet uždrausti GAMINTI - PARDAVINĖTI alkoholinius gėrimus -NUODYTI jais ir taip neskaitlingą mūsų lietuvių tautą...

        Blaivumas - natūrali žmogaus organizmo būsena. Jokios kančios, viskas kaip sustatyta motulės gamtos. Gera būti blaiviu ir kvaila vartoti alkoholinius gėrimus!


...http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/blaivi-galva-i%C5%A1%C5%A1%C5%ABkis-tavo-kult%C5%Abrai – kraštiečio rašinys (vienas iš daugelio) apie alkoholizmo kultą. Kaip visada tiesiai ir šviesiai. 

http://tiesa-lt.ucoz.net/load/text/vsk/slaptoji_alkoholio_valdzia/14-1-0-38  - įdomios mintys alkoholio monopolijos tema...


      2011-12-21 turėjau progos apsilankyti savo atžalos darželio kalėdiniame karnavale, po kurio grupės auklėtojos pakvietė užeiti į grupę ir pabendrauti. Taip ir padariau. Bendravimo entuziazmą iškart užmušė ant mažųjų stalo atsiradę keletas butelių šampano (o gal tiksliau putojančio vyniokšlio) ir vienas intensyviai juos atidarinėjantis tėtukas...            Gražu, šventė - vaikų, su vaikais, o alkoholiniai gėrimai jiems stūkso prieš akis ir tėveliai su mamytėmis bei gi auklytėmis maloniai gurkšnoja bendrumo jausmą "stiprinantį" skystimėlį dar gi maloniai šypsodamiesi. Įdomu, kaip dvimečiui pipirui toks vaizdas fiksuojasi? Negalima be to skystimėlio apsieiti per darželio šventę? Nepakanka sulčių, šakočio?  Grįžau namo prišikta dūšia - nesinorėjo ten imti aiškintis su tokios idėjos iniciatoriais... klaiku ir tiek, kada bandos tradicijos perkeliamos sėkmingai iš kartos į kartą.      Vis mąstai, kaip aš saviškiam pipirui paaiškinsiu, kad alkoholiniai gėrimai - gyvenimo šūdas. Ar pakaks tik asmeninio autoriteto? Nežinau, kol kas nežinau...

 ------------------------


     Perskaičiau viename šaltinyje lietuvių tautos sąmonės kėlėjo ir dainiaus Vinco Kudirkos mintis apie alkoholį ir alkoholizmą. Žalia rūta! Tarsi kaip ir šiandien ta pati problema vienodai svarbi. Neištvėriau nepasidalinęs (tikiuosi V.K. palikimo turėtojai "copyright'o neuždės":)) - juk kuo mažiau to brudo pateks į žmones ( o daugiau šviesos apie jo niekingą poveikį), tuo blaiviau viską suvoksime ir džiaugsimės gyvenimu!


ALKOHOLIS IR ALKOHOLIZMAS

O neregimoji vyno dvasia! Da nesuteiktas tau vardas,
kuriuo ga­lima būtų tave atskirt, tai pava­dinsiu tave velniu*.
Shakespeare
I
      Nuo seniai esmi kaltas skaitytojams „Varpo" straipsnį apie alkoholį*. Būtų jau likusi neatlyginta persenusi skola, jeigu nebūtų priminęs man jos naujas Maskolijoje pasistengimas paverst pardavimą spirito į valstijos monopolį. Toks mono­polis priguli prie siekių piktoms alkoholizmo pasekmėms su­mažinti. Suprantama, kad kitose Europos šalyse juo labiau rū­pinasi sumažint tą piktą. Prancūzijoje klausimą alkoholio gvil­dena beveik ant kiekvieno susivažiavimo, o palata leidžia naujus įstatymus apie spiritinius gėrimus. Taigi man rodos, ir mums nekenks susipažint su alkoholizmo klausimu nors pavir­šium, o bent atkreipt ant savo priešo akis. Pasinaudodamas iš lekcijų pr[of.] Joffroy („Gazette] des hopitaux", 1895, Nr. 25) ir pridėjęs šiek tiek pats nuo savęs, atliksiu skolą ir pajudinsiu svarbų klausimą.
Visi gėrimai, vadinami vienu vardu spiritiniais, kaip vynas, alus, degtinė ir t. t., prilaiko savyje alkoholį. Alkoholis yra tai skystimas be spalvos, išgaruojantis ir uždegamas.
Vynuoginį vyną pažinojo žmonės labai žiloje senovėje. Se­nasis Įstatymas parodo mums Nojų begėdiškai girtą. Drakonas* baudžia mirtim kiekvieną pasigėrusį. Karolius Didysis* per­sekioja girtuoklystę. Alus, įvairios giros ir kitoki panašūs gė­rimai buvo taipgi seniai svietui pažįstami. Vienok tiktai apie XI a. mūsų gadynės arabai išskyrė gryną alkoholį be jokių priemaišų ir davė jam tą vardą. Tuokart niekas alkoholio ne­mėgino vartot, nes žinojo, kad tai nuodai. Paskiau gydytojai priskyrė alkoholį prie vaistų ir nuo to laiko turbūt gavo degtinė vardą eau de vie, aqua vitae, mat gyvasties vanduo, atgaivinan­tis ligonį. Tada pardavinėjo alkoholį vien tik aptiekose. Tiktai XVI a. pradėjo nesibijot alkoholio kaipo nuodų ir ėmė vartot ne tik gydymui, bet ir maišyt jį į paprastus kasdieninius gėri­mus. Jau XVII a. alkoholis išleistas tapo iš aptiekos ir greit apsiaubė visas svieto pakampes. Štai XVIII a. užtėmy ta visas baisumas pasekmių nuo prasiplatinimo alkoholio ir girtuok­lystės. Bet tik antroje pusėje šio amžiaus visos civilizuotos šalys atvėrėsi sulaikyt piktą įvairiais keliais: tai padidinimu akčyžės, tai sumažinimu vietų pardavimo spirito, tai pavertimu pardavimo jo į valstijos monopolį, tai užgynimu dirbt spiritą ir t. t.
Europa, nešdama civilizaciją į laukines šalis, perkėlė ten ir alkoholį. Geradėjinga europiečių ranka, čiepijanti civiliza­ciją laukiniams žmonėms su pagelba kardo, nepadarė tiek pikto, kiek pasiūliusi nekaltiems sutvėrimams alkoholį, nuo kurio jie pradėjo nykt ant kūno ir krist kaip musės. Šiandien nerasime šalies nei vietelės, kur nebūtų alkoholio. Jis apsupo visą pa-saulę, jis išvien atsiranda bjauriausiose paleistuvystės landyk-lose ir šventuose altoriaus induose.
Žingeidus vienok daiktas tas alkoholis, ir kaip įvairiai ant jo žiūri svietas! Pramonė ir prekystė nori padidint jo išdirbimą; valstijos ieško jame šaltinio padauginimo iždo; tuo tarpu išmin­tinga ekonomija, higiena, medicina, o ypač psichiatrija iš visų pajiegų stveriasi kovot prieš alkoholį, tą priežastį vargo, pra­sižengimų, sumišimo proto ir įvairiausios svieto išgamystės. Antroji pusė, t. y. alkoholio priešininkai, ima viršų, nes, kaip sakiau, valstijos stengiasi malšint alkoholizmą.
Alkoholis nuodai. Vienok jo nuodingumas, didesnis ar ma­žesnis, priguli nuo jo grynumo, t. y. nuo medegos ir būdo pri-taisymo." Mažiausiai nuodingas gerai destiliuotas vyninis spiri tas. Taigi labiausiai atsižimino alkoholizmo žingsniai, pasirodžius  ant vynuogių  filokserai*   ir  pradėjus  dirbt  alkoholi   II grūdų, burokų ir bulbių.
Destiliuojant sykiu su grynu etiliniu spiritu išvaro ir kitokius produktus, kurių prašalinimas reikalauja atkartojimo darbo ir ypatingų brangių prietaisų. 2inoma, destiliatoriai dėl eko­nomiškų siekių savo kišeniaus išvaryto spirito nevalo, ir štai dėl ko parduodamas alkoholis tankiai būva labai nuodingas. Mokslo ištyrimai parodė, kad alkoholis yra juo nuodingesnis, juo aukštesnė jo atomistiška formulė ir juo prie aukštesnio laipsnio užverda.
Mažiausiai nuodingas yra etilinis alkoholis (iš vynuogių), kurio formula C2H6O ir kuris užverda prie 78°. Nuodingesnis už jį, pvz., propilinis C3H8O, užverdantis prie 132°.
Spiritiniai gėrimai, esantiejie prekystėje, sudėti iš daugelio įvairių dalykų. Jų nuodingumas pagal ištyrimą eina aukštyn šitokioje eilėje: degtinės iš 1) vynuogių, 2) slyvų, 3) iš vynuo­gių sunkos, 4) iš javų grūdų, 5) iš burokų, 6) iš bulbių. Visos tos degtinės nuodingesnės už gryną etilinį alkoholį, nes prilaiko apkvaitinančias ir kitokias priemaišas, kaip aldehidą C2H4O, propilinį spiritą, acto eterį ir t. t. Daugiausiai tų visokių prie­maišų yra degtinėje, varomoje iš bulbių.
Parinkimas miešimo rūgimui, temperatūra varymo taipgi turi įtekmę ant įvairumo ypatybių alkoholio ir jo nuodingumo. Taigi labai daug sanlygų duoda daug visokio alkoholio: 1) me-dega, iš kurios varo alkoholį, 2) rūgimas, kur turi įtekmę tem­peratūra ir miešimas, 3) pervarymas, kur svarbi temperatūra ir prietaisų gerumas, 4) rektifikacija.
Prie minėtų priežasčių nuodingumo parduodamo alkoholio pridėkime dabar neišpasakytai įvairius padirbimus, falsifika­cijas, kurios da labiau padidina alkoholio nuodingumą. Pramo­nininkai, norėdami ištrūkt nuo aukštos akčyzės, gadina spiritą, pridėdami prie jo metileną, kurio bjaurų skonį sušvelnina pas­kui visokiomis esencijomis, arba varo iš įvairių gaunamų nusi­pirkt cukrinių dalykų, kurie prilaiko sieros ir druskos rūgštį arba dagi žiurkžoles*. Neužmirškime ir pritaisymo pramanyto žiedo* visokiems konjakams, romams ir likeriams. Matome, kad, norėdami ištirt nuodingumą spiritinių gėrimų, turime žvelgt ne tik ant vieno alkoholio, bet da ant daugelio visokių prama­nytų ir nepramanytų priemaišų.
Nesistebėkime dėl to gi, jeigu vartojimas alkoholio prie tokių sanlygų, ar tai smarkus užsirijimas, ar tai pripratimas, taip skaudžiai atsiliepia ant organizmo.
II
Paveikslą žmogaus užsilinksminusio, užsigėrusio, išgėrusio, girto, pagiriojančio ir t. t. visi pažįsta ir aprašymo nereikalauja.
Vieton to pakalbėsime, kuo alkoholis kenkia organizmui užsirijus.
Alkoholis priguli prie tų nuodų, kurie perima visą organiz­mą, visą jį susilpnina ir tokiu būdu padaro iš jo dirvą įvairioms ligoms. Pas žmones, mirusius nuo užsirijimo smarkaus, t. y. nuo išgėrimo antsyk daug alkoholio, randame visada prisisun­kusias kraujo smegenis, smegenų plones, plaučius, pilvo slid-plonę ir kepenis. Atsitaiko rast ir tiesiog išsiliejusį kraują sme­genyse ir plaučiuose, o kepenyse, ypač pas užsiryjančius tan­kiau, net pūliuotą uždegimą.
Kur kas įvairiau atsiliepia ant organizmo alkoholis, užsi-ryjant iš lėto. Čia taipgi atsiliepia ant viso organizmo, pir­miausiai ant funkcijų, o paskui greit užgriebia organiški kenki­mai įvairias kūno dalis.
Ilgai vartojant spiritinius gėrimus, pirmiausia susigadina žlėbčiojimo keliai. Nesinori valgyt, nemala viduriai, apsireiškia paprasta skilvio sloga, pereinanti pagalios į užsivietrijančią slogą su visomis blogomis pasekmėmis. Tuojau užgriebia ir kepenis. Iš pradžių pasirodo kartkarčiais kepenų diegliai, o paskui kepenys drūčiai prisisunkia kraujo. Tas prisisunk imas kraujo, iš pradžių pasirodantis tik laike gėrimo alkoholio, pas­kiau jau lieka tolydžio ir duoda šaltinį įvairioms kepenų ligoms, turinčioms net tiesiog vardą alkoholinių ligų. Pilvapionė taipgi labai tankiai suserga nuo alkoholio.
Sloga gerklės nuo alkoholio, apsireiškianti persimainymu balso, kiekvienam žinoma, prisisunkia kraujo slidplonė gomu­rio ir gerklės.
Labai tankiai alkoholikai gauna užsitęsusią slogą kvėpavimo kelių ir dusulį.
Žinoma taipgi, kad alkoholis pakursto prisisunk imą kraujo plaučiuose, kartais labai pavojingą, o net ir uždegimą plaučių. Užpakalinės apatinės plaučių dalys pas vartojančius alkoholį tolydžio prisisunkę, o ypač pas turinčius jau delirium tremens. Plonėse aplink širdį visados būna permainos nuo chroniško uždegimo. Pati širdis pasididina, ypač kairioji kamaraitė ir per­tvara. Toliau eina pergimimas raumenų į taukus (apaugimas taukais). Kraujo indai nelieka neužgauti. Arterijų sienos pa­tenka tankiai pergimimui, darosi trapios ir negali išlaikyt smar­kesnio priplaukimo kraujo. Dėl to gi taip tankiai išsilieja krau­jas j girtuoklių smegenis ir jų plones. Venos darosi platesnis ir prilaiko tolydinį prisisunkimą kraujo įvairių sąnarių. Ant kojų pasirodo mėlyni rumbai, o ant veido gumbai ir ypatingi spalva.
Saldmėsės girtuoklių paviršium turi balzganus lyi; pirim lašus. Kartais būna padidintos, kartais suminkštėjusios, o atsi-
taiko ir sukietėjimas lyg rago.
Kraujas persimaino. Tankiausiai randa jame taukų lašus. Persimainymas kraujo duoda pradžią įvairiems išsisunkimams, lašams ir t. t.
Oda alkoholikų sausa, o ant jos paviršiaus ploniejie indeliai išsiskėtę. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo.
Mitimas odos sutrukdytas, ir dėl to tankiai būna išberta įvai­riais spuogais, dedervinėmis, o užgijimas žaizdų ant tokios odos eina kur kas blogiau nekaip ant odos normalisko žmogaus.
Ant inkstų turi alkoholis įtekmę tiesioginę, nes per juos išeina lauk iš organizmo. Per tai daugsyk alkoholis įvaro inks­tams ligą. Mokinti tyrinėtojai tvirtina, būk alkoholis esąs prie­žastis nuo 1/3 iki 4/5 visų atsitikimų ligų inkstuose.
Lyties organai pas alkoholikus, kaip vyrus, taip ir moteris, patenka įvairioms permainoms ir apsilpimui. Moters girtuoklės tankiai persileidžia arba tampa visai bevaisėmis. Bet iki to laiko vis da spėja pagimdyt draugijai išgamą kokį, idiotą arba gal­važudį.
Iš visų sistemų organizmo daugiausiai kenkia alkoholis nervų sistemai. Uždegimas smegenų, išsiliejimas j smegenis kraujo, suminkštėjimas smegenų, traukymai, nuomarius tai nuolat matomi tarp alkoholikų.
Psichiatrija aiškiai parodo mums pragaištį nuo alkoholiz­mo, kaip tankiai jis būva priežastimi dvasios ligų. 1835 [m.] Sarantone* buvo 8% iš proto išėjusių alkoholikų, 1864 [m.] už-tėmyta jau 24% , o klinikoje Joffroy nuo 1893 iki 1894 [m.] buvo 33% alkoholikų. Tokias pat skaitlines parodo ir Berlynas tarp dvasios ligonių žemesniuose gyventojų sluoksniuose.
Tarp psichinių ligų nuo alkoholio pirmiausiai eina delirium tremens su jos įvairiomis haliucinacijomis, klejojimu, suardy­mu jautrumo ir judėjimo. Paskui eina smarkūs maniakališki užpuolimai. Kartais vieton pakurstymo apsireiškia prispaudi­mas dvasios, melancholija su mintimis nusižudymo arba perse­kiojimo, bet ant visų šitų formų alkoholizmas prideda savo žymį iš zooskopiškų haliucinacijų*, šmėklų, drebėjimo ir t. t.
Tūli alkoholikai, užpulti keliskart klejojimo, gauna para-litišką silpnumą proto. Toks stovis darosi pamaži, tolydžio, tai eidamas silpnyn, tai vėl smarkyn. Pas jaunus alkoholikus daly­kas tas eina ūmai, greit silpsta proto pajiegos, nyksta doros pamatai.
Kad alkoholizmas imtų tiktai vienus girtuoklius, tai da ne­būtų taip baisu, bet jis atsiliepia ant nekaltų vaikų, suteikdamas jiems silpnaprotystę, idiotizmą, nuomariu ir kitokias ligas, Tas dalykas patėmijamas mokintų žmonių nuo gilios senovės iki šių dienų. Vaikai girtuoklių tai tikra auka namams sumišėlių ir kaliniams.
Peržiūrėdami išrašas gydytojų 46 namų sumišėlių, pamaty­sime, kaip Prancūzijoje auga alkoholizmas. Sero departamente nuo 1861 iki 1865 [m.] buvo sumišėlių alkoholikų 18% ; nuo 1881 iki 1885 [m.] skaitlius užaugo iki 28% . Departamente Cote-d'Or* tame pat laike buvo 5% ir 29% . Departamentuose Menos ir Luaros* procentas užaugo nuo 22% iki 28% ; Marnos dep[artamente] nuo 12% iki 29% ; Sarto departamente] nuo 16% iki 33% ; o departamente Mažosios Senos* nuo 38% iki 39% . Skaitlinės šitos taip daug mums parodo, kad nereikalauja nė kokio paaiškinimo. Iš statistikos tame dalyke matyt, 1) kad skaitlius sumišusių alkoholikų auga greta su padidinimu išdir-bimo ir vartojimo spirito, 2) kad namai su didžiausiu skaitlium sumišėlių alkoholikų randasi tuose departamentuose, kur dau­giausiai vartoja alkoholio.
Įtekmė alkoholizmo ant nusižudymo taipgi tikra. Visoje pasaulėje nuo pradžios šio amžiaus alkoholizmas ir nusižudy­mai auga greta.
Skaitlius mirštančių staiga nuo alkoholizmo taipgi užaugo. 1836 m. tokių atsitikimų buvo 226, o 1885 m.— 538. Visoki per­žengimai, plėšimai, galvažudystės ir t. t. sujungti su alkoholiz­mu. Departamentuose, kur daugiau vartoja alkoholio, kur kas daugiau ir įvairių peržengimų. Germanijoje statistika parodo, kad alkoholizmas yra priežastimi 46% galvažudystės, 63% nu­plėšimo ir 74%  pažeidimų.
Peržengimai ir alkoholizmas eina taip lygiai greta, kaip alkoholizmas ir sumišimas proto, ką geriausiai matome Finlan-dijoje. Iki 1865 m. visame krašte buvo labai daug varytojų spi­rito. Kadangi 1865 m. laisvas varymas spirito tapo atmainytas, alkoholizmas prisiglaudė miestuose, nes jau kaime sunku buvo gaut spirito. Tada gana keistai persimainė skaitlius peržengimų: 1880 m. skaitlius prasikaltėlių už peržengimus ant 100 000 mies-tų gyventojų buvo 644, o ant tokio pat skaitliaus kaimo gyven­tojų — vos tik 26.
III
Žinome, kad alkoholis tai nuodai; matėme įvairumą nuo­dingumo įvairių spiritų, esencijų ir t. t.; matėme, kad alkoho­lizmas auga greta su padauginimu jo varymo; pasipažinome, kokią daro pragaištį alkoholis ne tik pačiam girtuokliui, bet ir jo nekaltiems vaikams. Dabar pažiūrėsime, kokiais keliais sten­gėsi ir stengiasi tą pragaištį, tą svieto vargą apžebot. Tarp tų kelių iš pusės vyriausybės žinomi: paaukštinimas akčyžės ir taksos,  sumažinimas  pardavimo vietų,  Geteborgo  ir  Bergonosistema, šveicariškas pardavimo monopolis ir amerikiškas užgy­nimas vartot spiritinius gėrimus.
Paaukštinimas akčyžės turėjo tas pat pasekmes visur, kur tik buvo užvestas. Prancūzijoje, Vokietijoje ir Amerikoje toks paaukštinimas padidino valstijos iždą, bet ne tik ką nesumažino vartojimo alkoholio, bet neturėjo įtekmės nė ant varymo spirito. Sis kelias, bentgi vienas sau, neužtenka. Galbūt, kad jeigu sykiu būtų buvę atliuosuoti nuo akčyžės taip vadinami higieniški gėrimai (vynas, alus, kava, arbata), pasekmės būtų buvusios geresnės. Vienok nė an tokio kelio negalima labai pasitikėt, atsimenant, kad daugelyje vietų Suvienytų Valstijų praplatini­mas alaus nesumažino augančio vartojimo alkoholio.
Apie sumažinimą skaitliaus vietų pardavimo spirito nedaug ką galima pasakyt gero. Paviršium tas kelias išrodo labai geras, bet prisižiūrėjus arčiau, užtėmysime, kad pasidauginimas vietų pardavimo yra greičiau pasekmė, o ne priežastis augimo varymo ir vartojimo spirito. O tūlose vietose (Šveicarijoje) patėmyta, kad didesnis vartojimas spirito ten, kur sumažintas skaitlius pardavimo vietų. Tas pat pastebėta Olandijoje, Anglijoje. Ge­resnės pasekmės pasirodo tada, jeigu prie sumažinimo skaitliaus vietų pardavimo pridėt sumažinimą varymo ir prižiūrėjimą, kad spiritas būtų grynas, gerai prirengtas. Šitokį sujungimą minėtu keliu bandyta pritaikyt Švedijoje, Norvegijoje, Fin-landijoje ir tūlose vietose Suvienytų Valstijų Amerikoje. Apie tas šalis pasakysiu keletą žodžių.
Pirmiausiai paaiškinsiu, kas tai Geteborgo arba Bergeno sistema. Iki 1855 [m.] varymas spirito Švedijoje ir Norvegijoje buvo visai laisvas ir kiekvienas beveik ūkininkas turėjo tam tikras prietaisas varymui. Vienok alkoholizmas tokioje laisvėje neišpasakytai prasiplatino ir draugija pradėjo rūgot. Tada vy­riausybė priversta buvo 1855 [m.] užgint smulkų varymą spiri­to, o paliko tik iš viršaus paskirtą skaitlių fabrikų, pristačiusi smarkią nuo valdžios priežiūrą. Tas kelias, teisybė, sumažino alkoholizmą kaimuose, bet miestuose jis liko, nes ten buvo daug pardavinyčių. Tuomet įsteigta tapo Geteborgo draugystė, pasi­likusi paskiau pavyzdžiu kitoms tokioms draugystėms Švedi­joje, Norvegijoje ir Finlandijoje. Tos draugystės išperka pa­tentus smulkaus pardavimo ir naudojasi iš to pirmų pirmiausiai, kad sumažint skaitlių pardavinyčių. O likusiose vietose parda­vinėja spiritą, neimdamos iš uždarbio nieko ant savo naudos. Kuo geras tas kelias, nuspręst nesunku: parduoda geresnius, grynesnius gėrimus, nelabai smarkius (degtinė daugiausiai 40°) ir susimažina vartojimas per pakėlimą prekių ant gėrimų. Vals­tijai čia nieko nekenkia, nes ak čyžę gauna iš pilno.  Iš kitos pusės draugystė tokį uždarbį nuo pardavimo sudeda į viešas kasas, paskirdama jį visokioms labdaringoms institucijoms, naudingoms žmonėms darbininkams. Pasekmės pasirodė gana geros: nuo 1871 iki 1875 [m.] Švedijoje kiekvienas gyventojas išgerdavo per metus po 5,4 litrų, o 1886 iki 1890 [m.Į tik po 3,4 litrų. Norvegijoje tos skaitlinės tokios: 1875—1880 m. 2,4 litrų, o 1886—1890 m. tik 1,5 litrų.
Peržiūrėsime dabar Šveicarijos monopolį ne tik pardavimo, bet ir varymo alkoholio. Cia ir privatiški fabrikai varo spiritą valstybei. Rektifikacija spirito yra paduota didžiausiai prie­žiūrai, prekės spirito padidintos, ir parsiduoda tik grynas spi­ritas, iš kurio jau pramonininkai daro įvairius gėrimus. Per septynis metus prisilaikymo tos sistemos pasirodė gražūs vaisiai iš sanitariškos, fiskališkos ir viešos gerovės pusių. Jau į antrus metus pasididino valstijos iždas ant 374 000 frĮankų]. O kad dešimta dalis to eina ant viešų kantonų reikalų, prilygstant skaitliui gyventojų, tai tokiu būdu kasmet dideli pinigai eina ant auginimo ir mokinimo vaikų, pagerinimo darbininkams valgio, įtaisant pigias virtuves, ant skaitymų apie pragaištį nuo alkoholizmo ir t. t. Net ir visi kantonai moka akčyžę ir tai labai mažą, o vietos su higieniškais gėrimais visai nuo akčyžės at-liuosuotos. Šita sistema išrodo gana gera ir turinti Šveicarijoje didelį populiariškumą: ant viešo balsavimo buvo 267 123 sutin­kančių priešais 138 496 nesutinkančių.
Vienok ir šitai sistemai galima šį tą užmesti: ji leidžia juk žmogui pasigert, tik mat grynai pritaisytu spiritu, o ne kokiomis buizomis, kaip, sakysime, „Zaninėmis" ir „Didvyžinėmis" (Su­valkų gub.). Tai taip, lyg žmogui, norinčiam pasipjaut, pasiū­lytų vieton atšipusio surūdijusio peilio gerai  išgaląstą.
Dėl to gi kur kas gražiau išrodo sistema stataus užgynimo spiritinių gėrimų, vartojama tūlose Suvienytose Valstijose. Meno gubernatorius 1851 m. visai užgynė varyt ir pardavinėt spiritą, ir kas pasirodė: į kelis metus ta valstija, ikšiol vargin­giausia, tapo išsyk viena iš turtingiausių. Į ištekliaus kasas įplaukė pervirš 20 milijonų dolerių, kurie juk būtų nuėję ant gėrimų, jeigu nebūtų buvę užgynimo.
Gera sistema ir, žinoma, per tai sunki įvykdinti. Dėl tos prie­žasties ikšiol da tik 7 valstijose ji įvykdinta.
Bandomi yra keliai nubaudimo girtuoklystės per sūdą arba policiją (Anglija, Finlandija) ir taipgi duoda gerus vaisius su­mažinime skaitliaus girtuoklių.
Prie kelių sumažinimo alkoholizmo priguli, žinoma, platinimas vietų su nekaltais gėrimais, apšvietimas žmonių ir mok nu mas vaikų toje pakraipoje — visi keliai labai naudingi ir gražus.
O vienok nė vienas kelias skyrium nei visi keliai, suimti į vieną, neapmalšins alkoholizmo, jeigu patys draugijos sąnariai neprilaikys jų, nepridės į pagelbą savo ranką. Tai štai dėl ko kovoje su alkoholizmu taip rimtą vietą užima blaivystės drau­gystės. Ką apie tas draugystes, tai patirta praktikoje štai kas: visos draugystės, kurių sąnariai buvo pasižadėję tiktai mažai gert, nepasisekė ir turėjo į greitą laiką mirt. O tos draugystės, kurių sąnariai visai išsižada spiritinių gėrimų, visos gražiai auga ir platinasi. Žinoma, jog, susieidami su gundytoju, grei­čiau susigundysime, nekaip visai su juo nesimatydarni. Paste­bėta taipgi, kad geriausi sąnariai tai buvusiejie girtuokliai. Taip Šveicarijoje yra blaivystės draugija „Mėlyno Kryžiaus" (Sociėtė Suisse de tempėrance de la Croix-Bleu), kuri iki 30 rug­sėjo 1893 m. turėjo 11 143 sąnarius. Iš to skaitliaus 4 118 buvusių girtuoklių, tarp kurių 2 003 neima nė lašo daugiau kaip metai, 736 jau nuo penkių metų, o 435 nuo 10 metų. Ta draugystė turi antras metas šaką Prancūzijoje (Sociėtė francaise de tempėrance de la Croix-Bleu) su 1 364 sąnariais, tarp kurių 388 buvusių girtuoklių.
IV
Kaipgi su alkoholiu ir alkoholizmu Lietuvoje? Ar čia pažįs­tami tie dalykai? Užklausus lietuvius: ar žinote, kas tai alko­holis?— mažas ir didis iš jų atsakytų: „Kad užklaustum mus, kas tai yra meilė artimo, tai gal nežinotume, nes to dalyko mums nieks neaiškina, o su alkoholiu mes pasipažįstame nuo mažų dienų, nuolat jį mums aiškina visi ir visur — tai kurgi nežinosi, kas jis".
Kūdikis, atėjęs ant svieto ir sutiktas skambėjimu stiklelių, vos spėjo paūgėt, vos pradėjo dairytis aplinkui, gaudyt naujus da savo akims daiktus, rinkt įspūdžius — tarpe pirmiausiai užtėmijamų dalykų mato girtuokliaujančius tėvus, pažįstamus, visokius dvasiškus ir nedvasiškus mokintojus ir pats gauna paragaut alkoholio. Taip dedasi ir toliau, ik vaikas neužaugs.
Suprantama, kad tas vaikas, užaugęs iki pilnų metų, jeigu dėl kokių nors priežasčių ir nepripras prie alkoholio, t. y. netaps girtuokliu, tai visgi vartojimą alkoholio laikys per paprotį, paliktą tėvų ir dėl to nepeiktiną, vertą priderančio pagerbimo. Alkoholis yra labai įsišaknėjęs Lietuvoje, dalykuose doros užvaduoja gerus žmogaus darbus, o bažnyčią taip surišo su kar­čema, kad viena be kitos jau nė apsieit negali. Alkoholizmas viešpatauja Lietuvoje visose savo formose su visomis pasek­mėmis. Krikštynos, šermens, vestuvės ir t. t., o ypač visoki baž­nytiniai atlaidai gali duoti geriausią tam paveikslą.
Kas   vienok   įstabiausia,   kad,   suimant   proporcionališkai, moralistai, išmetinėjantiejie žmonėms girtuoklystę, mokintojai, iškeikiantiejie alkoholį prieš žmones, siūlantiejie už jį peklos smalą ir kitokius smagumus, išgeria alkoholio daugiau už tuos, kurie priversti yra klausyt anų pamokslų, užmetinėjimų ir bauginimų. Toks dalykų stovis gerai paaiškina, dėl ko tie visi pamokinimai ir bauginimai neturi nė kokios vertės, nė kokių gerų pasekmių.
Dėl prislėgimo Lietuvoje privatiškos iniciatyvos kova su alkoholiu yra sunkesnė nekaip liuosesniuose kraštuose, bet visgi pasiekiama.
Griebtis įrankių, prigulinčių valdžiai, mes negalime ir tu­rime laukt, iki pati valdžia jų nepajudins. Bet mums lieka įran­kiai, kurių net bjauriausia valdžia negali iš mūs atimt, o tai: mokinimas vaikų, apšvietimas žmonių ir blaivystės draugystės. Cia valdžia gal daugių daugiausiai tik trukdyt, bet jos prievarta toliau už trukdymą jau nesiekia.
Mokint vaikus mokyklose, kad ir naudingiausių dalykų, mus neprileis, nes šiandieninės mokyklos turi savo ypatingus siekius, su žmonių doriška nauda nepasipažįstančius. Bet niekas negali užginti tėvams mokint vaikus namieje. Juk namieje išmoksta vaikai da nesuprantamų jiems poterių, išmoksta gra­žiai elgtis, saugotis piktų dalykų — argi negalėtų išmokt sau­gotis ir pikto alkoholio? Ypač kad tą mokslą galima palengvint: tegul tik tėvai neparodo niekad vaikams alkoholio, tai jie nė nežinos nieko apie jį ir neišmoks vartot. O dabar, kad tėvai geria, t. y. rodo vaikams nuolat alkoholį, pamokslai ir bjauri-nimai alkoholio vaikų akyse nueis ant vėjų. Juk vaikiščiui tiesiog ateis j galvą klausimas: „Gimdytojai mano! bjaurinate man alkoholį, ginate nuo jo, sakote, kad jis kenkia, kad tai nuodėmė prieš Dievą, o dėl ko jūs patys geriate? Tik jūs išmin­tingesni, geriau už mane žinote viską ir pagal tai geriau darote; turbūt alkoholis geras daiktas, nebjaurus, jis gert ne nuodėmė, jeigu jūs patys nuo jo neatsisakote! Kad būtų toks niekas, tai negertumėte".
Tegul tik tėvai negeria, tai bus geriausias paveikslas ir moks­las vaikams, tada persergėjimų žodžiai nenueis ant vėjų.
Nuoseklumas reikalauja, kad dėl to, idant nustotų gėrę tė­vai, turi nustot gėrę jų pačių mokintojai, dvasiški tėvai kunigai, nuo kurių ima juk sau paveikslą. Cia taipgi mokintinis gali užklaust savo dvasiškojo tėvo: „Gerai, keiki alkoholį, draudi gert, niekini girtuoklius, o dėl ko pats geri ir da daugiau už mane? Kad girtuoklystė būtų nusidėjimas prieš Dievą, tai tu, dva­siškas žmogus, labiaus už mane bijotum nusidėjimo prieš DioviĮ ir negertum, o šiaip šnekėk sau sveikas, ik tu gersi, ir aš nestosiu.
Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kasdien ir kartais taipgi užsi­trauki ne blogiau už mane. Negerk pats, tai įtikėsiu į tavo žodžius, kad alkoholis iš tikro bjaurus dalykas".
Ergo: tegul nustoja gėrę kunigai, nustos gėrę žmonės, neiš­moks gert jų vaikai. Tai visas mokslas. Tada turės vertę pamo­kinimai žmonių žodžiu ir per knygas, tĮaip] v[adinamas] ap­švietimas žmonių.
Geriausiu įrankiu (žinoma, tėvams ir mokintojams mora­listams) kovoje su alkoholiu yra blaivystės draugystės. Nors tokias draugystes galima steigt atvirai, su žinia valdžios, visoje Maskolijoje, bet Lietuvoje tas dalykas apsunkintas dėl to, kad kiekvienam susidraugijimui žmonių policija prikergia tuoj politiškus siekius. Kitas apsunkinimas priguli patiems lietu­viams. Kaip kiekvienai draugystei, taip ir blaivystės, iniciatyvą paprastai duoda inteligentai, geriau viską suprantantiejie ir galintiejie su didesne nauda aprūpint draugystės reikalus. Pas mus dvasiška inteligentija, bijodama išleist tamsuolius žmones iš savo rankų ir duot jiems paragaut pažinties vaisiais, stengiasi neprileist prie žmonių svietiškos inteligentijos ir per tai suma­žina iniciatorių skaitlių, kas ypač negera, kad dvasiškoji inte­ligentija pas mus tingi pasirodyt su kokia nauja iniciatyva, tinkančia pagerinimui žmonių būvio ir doros,— mieliau gerina būvį tik sau, ir čia iniciatyvų, kassyk naujesnių, nepritrūksta. Apsunkinimą iš pusės valdžios šiuomi žygiu galima prašalint steigimu slaptų draugysčių, nereikalaujančių nė kanceliarijos, nė painiotų įstatymų, nereikalaujančių visai bijoti valdžios. Valdžia negali priverst mane gert, o aš turiu pilną tiesą prikal­bint kitą, kad negertų. Jeigu kaimai gali susitart nerūkyt pypkių (žinia iš laikraščių), tai gali susitart negert ir alkoholio, nė sky­rium, nė su svečiais — reikia tik gero iniciatoriaus. Bet iš kur imti gerą iniciatorių, jeigu svietiška inteligentija neprileidžia-ma, o dvasiška tingi arba nenori? Taigi šis antrasis apsunkini­mas yra bjauresnis už apsunkinimą iš valdžios pusės. Vienok piktas nuo alkoholio taip didžius žygius yra padaręs mūs drau­gijoje, kad tiktai egoistai, besąžiniai, beširdžiai neskubins jai į pagelbą,  žiūrės ant apsunkinimų.  Taigi  skubinkime!
Galima susitaikyt! Jeigu svietiška inteligentija taip baisi ir savo tarpininkyste šiame dalyke gali sutrukdyt darbą, tai ji prasišalins, bet tegul tik dvasiškoji inteligentija neapleidžia žmonelių, tegul paduoda jiems pagelbos ranką! Ant galo dva­siškiems kova su alkoholiu labiau net pritinka... Čia kunigai turi gražią progą parodyt, kad jiems iš tikro rūpi žmonių geras.
Monopolis pardavimo spirito bus įvykdintas Lietuvoje da už dviejų metų, ir negalima įspėt, kokią pas mus atneš naudą, o iki to laiko karčemos, jausdamos savo galą, tyčia stengsis padaryt sau kuo daugiausiai naudos, o žmonėms vargo. Dėl to gi tame kritiškame tarpe geradėjams nepridera snausti.
--------------------------------------------------------------


"Pakopinta" iš bendraminčio. Perskaičiau. Patiko. Pritariu. 
Du požiūriai. Normalus (alkoholikų) ir kraštutinis (išsiblaiviusių).
     Kas gi sukūrė kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją, pagal kurią visas mūsų jaunimas maukia alų ir mokosi „kultūringai" gerti baruose, restoranuose ir kitose panašiose įstaigose? Negalime surasti, iš kur ji kilo.Kuo skiriasi tos dvi teorijos? Ką šios dvi teorijos sako apie alkoholį? Blaivybės teorija vienareikšmiškai teigia: alkoholis - tai pavojingiausias žemėje narkotikas ir su juo reikia kovoti kaip su narkotiku. Tik taip jį galima nugalėti.Kultūringo gėrimo teorija teigia, kad alkoholis - tai kažkoks specifinis maisto produktas, kurį reikia parduoti gastronomuose kartu su duona ir pienu. Kažkodėl šis produktas nerekomenduotinas vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, darbe ar vairuojant. Šitą maisto produktą galima ir reikia pardavinėti visuose masiniuose renginiuose, bet būtinai plonuose plastmasiniuose bokaluose. Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės, prisigėrę šito produkto, kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam daužyti.Blaivybės teorija sako, kad pagrindinė gėrimo priežastis yra laisva prekyba alkoholiu. O kultūringo ir saikingo gėrimo teorija sako, kad kalti yra girtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei jie mokėtų gerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Gyvenime nesu sutikęs nė vieno girtuoklio ar alkoholiko, kuris sakytų, kad jis yra girtuoklis ar alkoholikas. Visi sako, kad jie geria saikingai.Blaivybės teorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausi alkoholiniai nuodai yra alus, šampanas ir vynas. Tai patys baisiausi alkoholiniai nuodai, nes per alų ir šampaną jaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės negeria, o alų geria jau penkerių metų ir pripranta. Šalyje jau yra pareigybė - vyriausias vaikų narkologas, yra vaikų narkologiniai skyriai. O ką sako „kultūringo gėrimo" teorija? Alus, vynas yra gerai, bet blogai yra degtinė, degtinę reikia mažinti, o daugiau vartoti alaus ir vyno. Tada alus ir vynas išstums degtinę ir girtuoklysčių bei alkoholizmo nebus. Šią teoriją aktyviai buvo pradėta propaguoti valdant N. Chruščiovui, pradedant nuo 1956 metų: išstumkime degtinę alumi ir vynu. Vyno gamyba išaugo 14 kartų, alaus gamyba - 10 kartų, bet ir degtinės gamyba padidėjo 8 kartus.Blaivybės teorija sako, kad nuodingiausi gaminiai yra ne spiritas ir ne degtinė, o alus, šampanas ir kiti putojantys alkoholiniai gėrimai. Tai patys nuodingiausi gaminiai. Išgerta stiklinė šampano žymiai daugiau kenkia nei stiklinė spirito. Įrodymas labai paprastas. Įsivaizduokite, kad prievarta man sugirdė stiklinę spirito. Kas atsitiks? Aš jį išvemsiu, nes į organizmą pateko baisus nuodas. Tai natūrali organizmo reakcija prieš nuodus, kurie patenka per burną. O šampane to nuodo tik 11%. Tas nuodas yra užmaskuotas vynuogių sultimis. Vėmimo refleksas nuo šampano nesuveikia net vaikams. Alus ir šampanas turi dujų, kurių dėka jie tampa baisiausiu nuodu.Organizmas maistą ar gėrimus intensyviai įsisavina plonojoje žarnoje. Kai žmogus geria degtinę, ji per ryklę, skrandį ir dvylikapirštę žarną patenka į plonąją žarną. Plonojoje žarnoje spiritas įsiurbiamas į kraują. Nuodijant save degtine, alkoholio koncentracija kraujyje auga lėtai. Tačiau kai žmogus geria gazuotą šampaną, putotą alų ar kitokius putojančius alkoholinius gėrimus, viskas kitaip. Dujos išplečia liežuvio, ryklės ir skrandžio poras. Todėl gazuoto skysčio įsisavinimas prasideda tuojau pat - burnoje. Štai kodėl troškulį malšiname gazuotu vandeniu. Šampanas įsisavinamas iš karto ir alkoholio koncentracija kraujyje, geriant šampaną ar alų, auga staigiai, tiesiog šuoliškai. Visi žino posakį: Šampanas trenkė į galvą.Bet kokiam sveikam žmogui kiekvieną dieną duokite stiklinę šampano - po metų jis bus visiškas alkoholikas. Toks yra šampano ir alaus poveikis. Jeigu būčiau vyriausybės galva, pirmiausia gelbėčiau jaunimą nuo naikinimo alkoholiu, uždrausčiau šampano, vyno ir alaus pardavimą bei reklamą. Degtinė kol kas tegu lieka. Tegeria degtinę alkoholikai, tačiau nustos gėrę vaikai. Vaikai degtinės negeria. Nustos gerti jaunimas, merginos, didelė dalis moterų, nes ne visos dar nusirito iki degtinės gėrimo. Per trumpą laiką šalis taptų blaivi - 75% žmonių nustotų gerti. O blaivūs žmonės „patvarkytų" ir alkoholikus, uždrausdami ir degtinę.„Kultūringo” gėrimo teorija neišsprendžia alkoholizmo problemos.     
   Vyriausias šalies narkologas per televiziją pasakė: Aš esu „kultūringo” gėrimo šalininkas ir manau, kad reikia mokyti vaikus „kultūringai” gerti šeimoje ir mokykloje. Už tai reikia atimti diplomą ir iš karto į kalėjimą sodinti...Blaivybės teorija sako, kad su alkoholiu reikia elgtis kaip ir su kiekvienu narkotiku - uždrausti, reklamą, gamybą, pardavimą. Tada išgelbėsime žmones nuo alkoholinės narkomanijos. Kai kas gali prieštarauti: Ką? Jūs siūlote – sausą įstatymą?– Argi nežinote, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda? Visa nupirkta žiniasklaida ausis išūžė, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda. Atseit, įvedus sausą įstatymą bus dešimt kartų blogiau.Noriu jus pasveikinti – Lietuvoje apie 73 metus veikia sausas įstatymas už vairo. Kiekvienas neblaivus vairuotojas turi būti nubaustas. Jeigu sausas įstatymas nieko gero neduoda, panaikinkime sausą įstatymą už vairo. Pažiūrėkime, kas bus? Dabar pagal statistiką 1% vairuotojų važinėja girti. Tačiau tas procentas girtų vairuotojų sukelia 24% visų avarijų ir 56% mirčių. Panaikinkime rytoj sausą įstatymą už vairo - ko sulauksime, aiškinti nereikia. Tikriausiai manote, kad niekam į galvą neateitų panaikinti sausą įstatymą už vairo? Apsirinkate. Jie skirti šalies gyventojų naikinimui.Kai kurie žmonės sako, kad jie geria vyną, rūko ir jaučia malonumą. Psichologijoje yra sąvoka šizofrenija. Viena iš jos atmainų yra mazochizmas. Mazochizmas - tai kada žmogus save kankina ar žaloja, bet jaučia malonumą. Visi žmonės, kurie sako, kad jaučia malonumą gerdami ar rūkydami, - tai alkoholiniai ir „tabako” mazochistai, tai žmonės su pakenkta psichika. Jie save žaloja ir tikina kitus, kad taip jaučia malonumą.


(bus gal kada daugiau...)



Komentarų nėra: